Suoleliai

.

gan greitai atkeliavęs su barbara iki upės, iškart patraukė prie suoliukų. visą kelią nepaleido jos rankos, tiesą sakant, net nebuvo kilusi tokia mintis hariui. nusigavus iki suoliukų, galiausiai ištraukė iš už nugaros balto vyno butelį ir pora vienkartinių stiklinių. -well, vis kitokia aplinka,-kukliai gūžtelėjo pečiais ir pastatė tą butelį ant suoliuko. dabar jau paleidęs merginos ranką, mielai nusišypsojo ir atsisėdo.

mergina visą kelią besižvalgydama ir šypsodamasi vienam kitam praeiviui, nepaleido vaikino rankos. o priėjus prie suolelio, barbara atsisėdo ir nusijuokė pamačiusi vyno butelį, - mano mėgstamiausias, - ji žvilgtelėjo į butelį ir sukikeno nuo minties, kaip jis žada atidaryti tą butelį, negi nešiojasi kamšiatraukį su savimi.

išgirdęs, jog šis yra barbaros mėgstamiausias, nusišypsojo kiek plačiau. vylėsi, kad jai patiks, bet visgi sugebėjo pataikyti. nedurnas haris, pasiimė kamščiatraukį, aišku, mažą, kad neužimtų daug vietos, bet vistiek pasiruošė. -tai ištisai ir sėdi namie?-paklausė taip visai random, atidarinėdamas butelį.

pakėlė akis į vaikiną ir nežymiai papurtė galvą susimąstydama bei suraukdama antakius, - ne, - ištarė, - praėjusią savaitę buvau tokijuje, o užvakar "The killers" koncerte, taip, kad nepripažįstu, kad tūnau namuose, - barbara kalbėjo kiek pagalvodama ir vietomis sustodama, bet galų gale, baigusi sakinį ji šyptelėjo, kadangi ji nenusišnekėjo, - o ką? - paklausė kilstelėdama antakius.

jai susiraukus, haris vos girdimai sukikeno. pats nelabai suvokė, kodėl jam tai pasirodė kiek juokinga. galbūt dėl to, kad nepratęs jis tokios barbaros matyti. susidomėjęs, šiek tiek nustebintas išklausė jos ir galiausiai atidarė vyno butelį. -šiaip domiuosi tavimi,-nusišypsojo ir nuleidęs akutes į butelį, niekur neskubėdamas papilstė vyną ir butelį pastatė į ankstesnę jo vietą.

hariui sukikenus ji pusiau besišypsodama pažiūrėjo į jį ir kilstelėjo antakį, lygtais bandydama būti rimta, bet jai nelabai pasisekė. mergina pasuko žvilgsnį į matomą horizontą ir atsiduso, - o ką tu nuveikei pastarosiomis dienomis? - šviesiomis akimis pažvelgė į vaikiną svajingai nusišypsodama.

net susimąstė, kuri šiandien savaitės diena, mat atostogaudamas nelabai gaudosi laike. arba jei tiksliau, tai visai nesigaudo. -praeitą savaitgalį buvau su draugais sodyboje,-šiek tiek pakreipė galvą bešnekėdamas. -antradienį apsipirkinėjau, o vakar namus kuopiau,-tyliai susijuokė dėl to, kad net tokius darbus įvardino. -daugiau lyg ir nieko įsimintino,-gūžtelėjo pečiais viską išvardinęs. paėmė stiklines ir vieną atkišo barbarai, žvilgtelėdamas į jos veidelį.

klausėsi, žiūrėdama į jį rimta, protinga veido išraiška, kol jis neprasitarė apie namų kuopimą. mergina nejučiomis garsiai nusikvatojo ir greitai rankomis užsidengė burną, - tu kuopei namus? - pasitikslindama paklausė, - jau įsivaizduoju, harry edward styles - nusivylęs namų šeimininkas, - tik pasakiusi mergina nesusilaikiusi sukikeno, - absurdiška, neįsivaizduoju tokio vaizdo, - nežymiai purtydama galva barbara pasakė.

-neįsivaizduoji?-labai mandrai išrietė antakius. -o daug ką prarandi,-plačiai išsišiepęs dar kiek pasivaipė erzindamas barbarą. -vienoj rankoj siurblys, kitoj - šluostė dulkėms valyti ir haris dirba,-nutaisė patenkintą veidelį, tipo pasigyrė čia. -ir nėra, dėl ko nusivilti,-visai nerūpestingai gūžtelėjo pečiais, -aš laimingas,-galiausiai taip labai nuoširdžiai nusišypsojo.

kol jis kalbėjo mergina kikeno kiek įmanydama, - nesąmonė, - ištarė, nustojusi kikenti, - netikiu, - purtė galva žiūrėdama į vaikiną ir akimis sustodama ties jo lūpomis, bet vėlgi grįždama prie akių. besišypsodama žiūrėjo į jį, - meluoji tu, - ištarė.